Rašytoja, prozininkė, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė

Gimė 1884 m. kovo 31 d. Šlaveituose, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone.

1900 m. baigė mergaičių pensioną Lomžoje, mokytojavo Palangoje. Ištekėjusi už gydytojo Liudo Vaineikio, padėjo jam platinti lietuvišką spaudą, organizuoti lietuviškus spektaklius. Gyvendama tėvų dvarelyje Šlaveituose (Kretingos r.) 1901–1902 m. slapta mokė aplinkinių kaimų vaikus – daraktoriavo. 1902–1904 m. su vyru buvo ištremti į Sibirą. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido Uzbekistane.

Buvo viena iš Palangos gimnazijos steigėjų (1922 m.), kurį laiką joje mokytojavo. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, buvo išrinkta deputate į Liaudies Seimą. 1940 m. buvo paskirta Palangos miesto burmistre.

Bendradarbiavo „Kultūros“ žurnale. Išleido memuarus „Palangos atsiminimai“, „Iš praeities kovų“. Atsiminimų rankraštį „Pabėgėlės užrašai“ (1938-1939 m.) leidėjai pabūgo išleisti dėl „idėjinių knygos trūkumų“. Parašė romanus „Grafas ir žmonės“, „Vaišvila, Žemaičių baudžiauninkų vadas“. Romanuose dominuoja kaimo buities vaizdai, gausu papročių aprašymų. Memuarų knygose aprašomas XX a. pradžios Palangos visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas, Sibiro tremtinių lietuvių buitis.

Mirė 1946 m. sausio 12 d. Vilniuje. Palaidota Rasų kapinėse.