fbpx

Rožė Parčevskytė

Dailininkė tapytoja
Rožė Parčevskytė (Parczewska Rōža) gimė 1799 m. rugsėjo 15 d. Nemenčinės parapijoje, Raudondvario dvare. R. Parčevskytė kilusi iš Lenkijos karalystės bajorų Parčevskių giminės Lietuvos atšakos. Tėvai – pulkininkas Ignotas ir Salomėja (Dzievonskaitė) Parčevskiai.
R. Parčevskytė buvo išsilavinusi, mėgo istoriją ir literatūrą.
Artimuosius ir vietinius kaimiečius, kurie visada iš jos sulaukdavo pagalbos, patarimo ar paguodos, žavėjo jaunos dvarininkaitės širdies gerumas. R. Parčevskytė buvo giliai tikinti. Nemažą dalį paveldėto turto atidavė labdarai.
1847 m. mirus brolio žmonai, ji augino jo vaikus ir gyveno Jokūbavo dvare. Gyvenimą R. Parčevskytė paskyrė savo šeimai, gailestingumo darbams ir tapybai. Nėra žinoma, kur ir kada Rožė mokėsi dailės. Jaunystėje ji tapė miniatiūras, vėliau – didelės apimties religinio turinio paveikslus bažnyčioms. Ji nebuvo profesionali dailininkė, tačiau kaip mėgėja pasiekė neblogų rezultatų. R. Parčevskytės kūryba įdomi ir vertinga kaip specifinis XIX a. būdingas dailininkų mėgėjų kūrybos pavyzdys.
R. Parčevskytė buvo pirmoji moteris Lietuvoje, su savo darbais dalyvavusi dailės parodose. 1822 m. pirmą kartą istorijoje moterims dailininkėms buvo leista dalyvauti parodose. Tais pačiais metais birželio mėn. Vilniaus universitete vykusioje parodoje R. Parčevskytė pristatė puikiai nutapytą Dievo Motinos, laikančios ant rankų Kūdikėlį Jėzų, miniatiūrą.
1831 m. R. Parčevskytė Kretingos pranciškonų bažnyčiai padovanojo Švč. Mergelės paveikslą, tapytą pagal Simono Čechavičiaus (1689-1775 m.) darbą. Apie 1832 m. surašytame vizitacijos akte jis aprašytas kaip „naujas, puikios tapybos paveikslas“. Drobėje vaizduojama ant pusmėnulio stovinti ir gyvatę pamynusi Dievo Motina, kurios galvą supa dvylikos žvaigždžių vainikas. Paveiksle galima įžvelgti Nekaltojo Prasidėjimo ikonografijos bruožų, perimtų iš žymių Europos dailininkų kūrybos. Šį vienintelį išlikusį R. Parčevskytės kūrinį įmanoma pamatyti Kretingos bažnyčioje Mergelės Marijos altoriuje.
R. Parčevskytė mirė 1852 m. spalio 20 d. Raudondvario dvare. Palaidota Nemenčinės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Parčevskių kapavietėje.
Meniu