Švietėja, verslininkė, lietuviškų spaudinių leidėja

Gimė 1865 m. liepos 25 d. Kretingos apskrityje, Darbėnų miestelyje, valstiečių Magdalenos ir Aleksandro Vinkų-Vitkauskų šeimoje. Manoma, kad ji baigė Darbėnų valdinę pradžios mokyklą. Ar įgijo aukštesnį išsilavinimą – nežinoma.

Atsikėlusi į Kauną pasinėrė į kultūrinę veiklą ir verslą. Nuo 1900 m., kai dar veikė carinės administracijos potvarkis, draudęs Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose spaudą lotynišku šriftu ir bet kokį kultūrinį gyvenimą bei mokymą lietuvių kalba, ji su trylikamečiu sūnumi dalyvavo slaptuose lietuvių vaidinimuose. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Kaune 1906 m. įkūrė privatų knygyną.

Atidariusi lietuvišką knygyną, tapo žymiausia atvirukų leidėja visoje Lietuvoje. Tai leidinėliai su Kauno, Palangos vaizdais, Lietuvos kariuomene, dainų tekstais bei natomis, lietuvių liaudies architektūros paminklais, rašytojų portretais ir kt.

O. Vitkauskytės knygynas buvo ne tik prekybos, bet ir kultūros įstaiga: savo lėšomis prisidėdavo prie lietuviškų knygų, kurių tuo metu labai trūko, ir kitų leidinių spausdinimo, taip papildydama savo knygyno bei skaitytojų knygų lentynas. Jos lėšomis 1906-1915 m. išleisti leidiniai spausdinti įvairiose spaustuvėse. Per metus ji išleisdavo apie 300 tūkst. įvairiausios tematikos atvirukų. Knygyne buvo prekiaujama ne tik spaudiniais, bet ir raštinės prekėmis, bažnytiniais reikmenimis, galanterijos gaminiais. Išlikę atvirlaiškiai, sąskaitos, užsakymai byloja apie verslininkės ryšius su žymiais Lietuvos žmonėmis ir užsieniu.

1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, O. Vitkauskytė pasitraukė į Rusijos gilumą, bet ir ten stengėsi būti naudinga savo tautiečiams. 1919 m. grįžusi į Kauną įkūrė knygyną, 1920 m. – perkėlė į kitą vietą, pradėjo leisti atvirukus ir natas.

O. Vitkauskytė – viena iš lietuvių kultūrinės veiklos dalyvių, sugebėjusių patriotinį darbą derinti su verslu. Jos leidiniai – reikšmingi istorinę ir pažintinę vertę turintys dokumentai.

Mirė 1928 m. liepos 24 d. Kaune.