Lietuvių katalikų vienuolė, poetė

Gimė 1898 m. rugsėjo 17 d. Giršinų vienkiemyje netoli Mosėdžio, Kretingos apskrityje, Felikso Galdiko ir Fortūnatos Karevičiūtės šeimoje.

1919 m. baigė „Saulės” gimnaziją Kaune. 1920-1921 m. Miunsterio universitete studijavo teologiją, filosofiją ir pedagogiką. 1922 m. įstojo į Krikščioniškosios meilės ir atgailos pranciškonių vienuolyną Nonenverte (Vokietija). Ji prašė Vokietijos vienuolijos vyresnybę Lietuvoje įkurti vienuolinius namus.

1929 m. dėdė, žemaičių arkivyskupas Pranciškus Karevičius, pakvietė ją įkurti pranciškonių vienuoliją Lietuvoje. 1930 m. Padvariuose (Kretingos valsčius) įsteigė Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregaciją, kuri turėjo bažnytinių drabužių siuvyklą, vaikų darželį, vaikų katechizacijos mokyklą, vadovavo senelių prieglaudoms. 1935 m. įkūrė vienuolyną Kaune – jame buvo pirmieji Lietuvoje uždarų rekolekcijų namai, veikė vaikų darželis pagal M. Montessori auklėjimo sistemą.

1946 m. tarybų valdžia iš seserų atėmė visą nuosavybę. Uždarius vienuolyną, jo patalpose buvo įkurti senelių ir neįgaliųjų namai. Seserys apsigyveno Kaune.

Sovietmečiu vienuolės slapčia katechizuodavo vaikus ir suaugusiuosius, rengdavo ligonius sakramentams, daugindavo religinę literatūrą, dirbdavo bažnyčiose.

1949 m. O. Galdikaitė sovietų saugumo suimta, kalinta Kaune, Kretingoje, Vilniuje. 1950 m. nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo Abezės ir Intos lageriuose. 1955 m. amnestuota.

Grįžusi į Lietuvą rūpinosi seserų gyvenimu, į lietuvių kalbą vertė ir leido teologų veikalus, 1977-1990 m. dalyvavo leidžiant pogrindžio žurnalą „Rūpintojėlis“. Slapyvardžiu Vynmedžio šakelė parašė eilėraščių ir giesmių.

Mirė 1990 m. Kaune.