Visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, knygnešių rėmėja, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja

Gimė 1871 m. Grafaitė Marija Tiškevičiūtė – vyriausioji Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės duktė. Ji domėjosi senove, buvo uždaro būdo, mėgo žirgų sportą. 1897 m. Laumės Lelivaitės slapyvardžiu „Tėvynės sarge“ paskelbė apysaką „Vidmantas“, kurią į lietuvių kalbą išvertė kunigas K. Kazlauskas. Šiame leidinyje M. Tiškevičiūtė spausdino įvairias žinutes iš Kretingos.

1898 m. brolio dvare Kretingoje įsteigė vaikų darželį ir Kretingoje išlaikė mokytoją.

M. Tiškevičiūtė prisidėjo prie uždraustos spaudos gabenimo – ji savo karieta iš Klaipėdos parveždavo knygas į Kretingą arba Palangą.

Grafaitė bendradarbiavo su poetu J. Mačiuliu-Maironiu. Poetas 1904 m. jai dedikavo poemą „Z nad Biruty“ („Nuo Birutės krašto“).

Po tėvo mirties M. Tiškevičiūtė paveldėjo Kuponų dvarelį bei Baltąją vilą Palangoje. Po mamos mirties jai atiteko Dimitravo ir Jazdų dvarai.

Daugiausiai grafaitė gyveno pas brolį Aleksandrą Tiškevičių Kretingoje bei pas brolį Feliksą Tiškevičių Palangoje.

1941 m. birželio 14-15 d. grafaitė M. Tiškevičiūtė buvo suimta enkavedistų ir ištremta į Rusijos Krasnojarsko krašto Rešiotų koncentracijos stovyklą. Tais pačiais metais ji mirė koncentracijos stovyklos ligoninėje.

2012 m. vasario 23 d. Kretingos rajono vaikų ugdymo centras pavadintas iškilios asmenybės vardu – Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykla.