Visuomenės švietėja, spaudos platintoja, pirmojo lietuviško knygyno Kretingoje įkūrėja Gimė 1847 m. Kretingoje.

Užaugo iš valstiečių kilusių pasiturinčių miestelėnų Jono ir Barboros Eitavičių šeimoje. 1876 m. lapkričio 21 d. ištekėjo už bajoro, Kretingos muitinės tarnautojo Vladislovo Kiprijono Nagevičiaus. Susilaukė dukterų Olimpijos ir Oktavijos, kurios mirė kūdikystėje, bei sūnaus Vladislovo Antano.

1881 m. vyrui mirus, likusį gyvenimą paaukojo sūnui, rūpinosi jo auklėjimu ir išsimokslinimu. Jam mokantis, Palangoje, Rygoje ir Sankt Peterburge nuomojo butus, samdė namų šeimininkes, rėmė neturtingus sūnaus bendramokslius.

Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, savo namuose Kretingoje 1904 m. atidarė pirmąjį Kretingoje ir vieną pirmųjų Lietuvos provincijoje lietuviškos spaudos knygyną, tapusį lietuviškos kultūros židiniu, ir rašymo reikmenų krautuvę. Knygyne buvo platinami Povilo Višinskio parengti elementoriai, prenumeruojami „Lietuvos ūkininkas“ ir „Vilniaus žinios“, kuriuos čia pat buvo galima pasiskaityti. M. Nagevičienė palaikė ryšius su lietuvių kultūros veikėjais – pedagogu Jonu Juozu Palukaičiu, Morta Zauniūte, kitais šviesuoliais. Kaupti ir platinti lietuvišką spaudą jai padėjo atostogauti grįždavęs sūnus.

Mirė 1927 m. vasario 5 d. Kretingoje. Palaidota senosiose Kretingos kapinėse, greta vyro, dukterų ir sesers Praksėdos. Sūnus Vladas Nagius-Nagevičius prie motinos kapo pastatė medinį stogastulpį, kuris 1991 m. Kretingos muziejaus rūpesčiu atstatytas.