Dainininkė (sopranas), liaudies artistė

Gimė 1927 m. balandžio 17 d. Kretingoje.

Mokėsi dabartinėje Pranciškonų gimnazijoje. Baigusi vidurinę išvažiavo į Vilnių studijuoti medicinos, tačiau net nelaikiusi egzaminų grįžo į Kretingą, pradėjo dirbti. Dirbdama važinėdavo mokytis į Klaipėdos muzikos mokyklą. Ją baigusi 1950 m. sėkmingai išlaikė egzaminus į tuometinę Valstybinę konservatoriją, kurioje buvo paskirta į prof. Kipro Petrausko klasę. 1955 m. ją baigė. 1953-aisiais, dar būdama 3 kurso Konservatorijos studentė, jau buvo pakviesta soliste į Operos teatrą.

1956 m. dalyvavo lietuvių dekadoje Maskvoje ir A. Račiūno operoje „Marytė“ atliko pagrindinį vaidmenį. Šventei pasibaigus gavo pirmąjį vyriausybinį apdovanojimą – Garbės ženklo ordiną. 1957 m. suteiktas nusipelniusios artistės titulas. LTSR liaudies artistė (1964 m.).

Teatrui Elena atidavė daugiau kaip 30 metų. Per visą savo kūrybinį gyvenimą ji sukūrė apie 40 ryškių pagrindinių vaidmenų, iš kurių daugelis pirmą kartą atlikti operų premjerose.

Ji būdavo daugelio lietuvių kompozitorių naujų kamerinių kūrinių pirmoji atlikėja, nes turėjo ypatingą, ryškų, skaidrų balsą, žavėjo nuoširdžia interpretacija ir giliu kuriamo vaidmens suvokimu, puikia scenine išvaizda. Vaidmenys: Dalia (B. Dvariono „Dalia“), Eglė, Elena (V. Klovos „Pilėnai“, „Duktė“; už Elenos vaidmenį V. Klovos „Duktė“ 1960 m. suteikta LTSR valstybinė premija), Jaroslavna (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Tatjana, Liza (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ ir „Pikų dama“), Aida, Amelija, Dezdemona, Elena (Dž. Verdžio „Aida“, „Kaukių balius“, „Otelas“ ir „Sicilijos mišparai“), Toska (Dž. Pučinio „Toska“), Besė (Dž. Geršvino „Porgis ir Besė“), Neda (R. Leoncavallo „Pajacai“), Zemfyra (S. Rachmaninovo „Aleko“) ir kt.

Dainavo Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Kanados, JAV, Anglijos ir kitų šalių scenose.

2000 m. už nuopelnus jai įteiktas Lietuvos Prezidento LDK Gedimino ordinas, Riterio kryžius.

Mirė 2006 m. gegužės 21 d.