Daraktorė, knygnešė, lietuviško sceninio šokio pradininkė

Gimė 1876 m. rugpjūčio 17 d. Bindzeliškių kaime, Jūžintų seniūnijoje, Rokiškio rajone.

Lietuviškai skaityti išmokė motina. 1890 m. tėvai nuvežė į Panemunėlį (Rokiškio r.) mokytis kunigo J. Katelės organizuotuose siuvimo kursuose. Šiuose kursuose buvo slaptai mokoma lietuviškai skaityti ir rašyti, aritmetikos, geografijos, Lietuvos istorijos. Baigusiuosius mokyklą J. Katelė įpareigodavo išmokyti 10 nemokančių vaikų. E. Mekuškaitė, baigusi šią mokyklą, nuo 1894 m. taip pat mokė vaikus ir suaugusiuosius.

E. Mekuškaitė platino lietuvišką spaudą, jos nunešdavo į aplinkinius miestelius. Priklausė Juozo O. Širvydo iniciatyva įsteigtai slaptai lietuviškos spaudos platinimo draugijai „Žvaigždė“.

Nuo 1903 m. iki 1905 m. gyveno Kretingoje. Čia taip pat platino lietuvišką spaudą, kartu su kitais knygnešiais jos parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos. Nupirkę lietuviškų knygų, persiųsdavo į pasienyje buvusį Bajorų kaimą (Mažoji Lietuva), netoli Kretingos muitinės. Čia samdydavo žmones, kad šie perneštų per sieną ir pristatytų spaudinius į Kretingą.

1905-1909 m. gyveno Vabalninke, čia irgi mokė vaikus. Vėliau dar dirbo Kretingoje, Švėkšnoje, Palangoje, Panevėžyje, Kaune ir kt.

Aktyviai dalyvavo įvairių katalikiškų draugijų veikloje. Vaidino Panemunėlio parapijoje rengtuose slaptuose lietuvių vaidinimuose. Buvo nuvykusi į Peterburgą pasimokyti vaidinimo meno. 1905 m. sausio 3 d. E. Mekuškaitė Kretingoje kartu su kitais sušoko pačios parengtą ratelį „Aguonėlė“. Ši data laikoma lietuviško sceninio šokio gimtadieniu.

E. Mekuškaitė, be galo mylėdama kunigą ir savo mokytoją J. Katelę, jo 50 metų kunigystės sukaktuvių proga parašė didelę eiliuotą poemą.

Mirė 1968 m. sausio 18 d. Jūžintuose, Rokiškio rajone.