Šešeri metai kovos už moterų teises: Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų asociacija
Jau šešerius metus veikianti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC), sėkmingai prisideda prie pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms ir visuomenės švietimo. Per šiuos metus asociacijos nariai nuosekliai plėtojo veiklas – nuo teisinės ir psichologinės pagalbos teikimo iki naujų terapinių metodų įgyvendinimo. Smurto artimoje aplinkoje (SAA) pranešimų skaičius Lietuvoje nuolat auga, tik darsyk įrodydamas problemos aktualumą, kuriai spręsti būtinas visapusiškas ir kompleksiškas požiūris.
Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai – ne tik skubi, bet ir ilgalaikė pagalba
Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik momentinis, žaibiškas įvykis – tai kompleksinė problema, kuri paliečia tiek smurtą patyrusio asmens emocinę, tiek fizinę, tiek socialinę būklę. SKPC tai pripažįsta ir atpažįsta, teikiant įvairiapusę pagalbą – nuo teisinių konsultacijų ir psichologinės paramos iki konsultantų pagalbos suteikiant informaciją, emocinį palaikymą, bendradarbiavmą su kitomis įstaigomis. Vis dėlto, nemokama pagalba kartais nepasiekia tų, kam jos labiausiai reikia – apie pagalbą žino ne visi ir, deja, ne visi drįsta kreiptis.
Net 60 % smurtą patyrusių asmenų pagalbos niekur nesikreipia. Europos Sąjungos duomenimis, tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % – į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Tai reiškia, kad didelė dalis smurtą patyrusių asmenų lieka be reikalingos paramos, be palaikymo ir padrąsinimo. Būtent todėl SKPC ir asociacijos veikla yra itin svarbi – bendras indėlis į pagalbos viešinimą ir kokybiškai, standartizuotai teikiama kompleksinė pagalba leidžia centrams tapti žinomesne saugia erdve, kur smurtą patyrę asmenys gali drąsiai kreiptis pagalbos.
Metodinės pagalbos centro projektas
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija per ilgus metus sukaupė smurto artimoje aplinkoje problemos bei pagalbos teikimo gerąją patirtį, kuria aktyviai dalinasi su kitais. 2023 metais pradėjus, o 2024 metais tęsiant, asociacija įgyvendino projektą „Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centras“, finansuotą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Šio projekto metu buvo sukurta nuotolinė internetinė platforma, skirta SKPC specialistams. Platformoje specialistai gali rasti aktualią informaciją, susijusią su metodine pagalba, dalintis gerąja patirtimi bei gauti konsultacijas. Projekto rėmuose asociacija taip pat organizavo SKPC specialistų supervizijas, parengė rekomendacijas dėl SAA pavojų patiriančio asmens identifikavimo kriterijų, apibrėžė kriterijus SAA patyrusio asmens su negalia identifikavimui. 2025 metais metodinės pagalbos centro projektas bus toliau plėtojamas, siekiant užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir nuolatinį specialistų kompetencijų tobulinimą.
Kompleksiškas požiūris į pagalbą
Siekiant padėti smurtą patyrusiems asmenims ne tik įveikti traumą, bet ir atgauti pasitikėjimą savimi bei tikėjimą savo ateitimi, būtinos įvairios pagalbos formos. Be psichologinės ir teisinės pagalbos, vis dažniau siūlomos ir įvairios terapijos: dailės, šokio-judesio, dramos terapijos bei savitarpio pagalbos grupės. Tokios priemonės padeda SAA patyrusiems asmenims išreikšti savo emocijas, atrasti vidinius resursus ir palaipsniui atsigauti po patirto smurto. Neretai nuo SAA nukentėjęs asmuo yra izoliuotas, praradęs pasitikėjimą savimi, o trauminė patirtis apsunkina ryšio kūrimą su kitais. Būtent todėl grupinės terapijos ir užsiėmimai kuria neaprėpiamą pridėtinę vertę pagalbos patyrus SAA procese.
Džiugu matyti, kad SKPC vis aktyviau įtraukia šias terapijas į savo veiklą, tačiau daugeliu atvejų tai vyksta savanoriškais terapeutų ir darbuotojų pagrindais. Tai rodo didžiulį specialistų atsidavimą, bet kartu iškelia ir klausimą apie tvarių finansinių sprendimų būtinybę, siekiant, kad tokia pagalba būtų ilgalaikė ir pasiekiama kiekvienai (-am)
Visuomenės požiūris: smurtą dar vis pateisiname
Svarbu atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Lietuvoje dauguma žmonių teigia, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepriimtinas. Tačiau statistika atskleidžia kitą realybę – net 45 % gyventojų pateisina ar iš dalies pateisina trinktelėjimą žmonai kaip „drausminimo priemonę“ ar „neišvengiamą konfliktų sprendimą“. Šis paradoksas rodo, kad nors visuomenė suvokia problemą, vis dar vyrauja giluminiai stereotipai, pateisinantys smurtą ir neleidžiantys jam mažėti.
Būtent todėl itin svarbi švietėjiška, prevencinė veikla – tiek mokyklose, tiek darbo vietose, tiek viešose diskusijose. Asociacijos nariai aktyviai vykdo projektus, nukreiptus į jaunimą, vykdo mokymus ugdymo įstaigose, organizuoja konferencijas ir diskusijas, dalyvauja radijo laidose bei žiniasklaidos interviu, palaiko tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kartu siekiame, kad mūsų visuomenė suprastų, kad jokia forma smurtas negali būti laikomas priimtinu. Tai ne tik šeimos ar santykių, bet ir visos visuomenės problema, kurią turime spręsti kartu.
Kokia linkme dirbsime 2025 metais?
Atsižvelgiant į augantį smurto artimoje aplinkoje pranešimų skaičių ir visuomenės požiūrio prieštaravimus, 2025 metais planuojame sutelkti dėmesį į šias sritis:
- Nepailstamas Stambulo konvencijos ratifikavimo siekimas. Nors džiaugiamės, kad Europos Komisija priėmė direktyvą dėl smurto prieš moteris, ir per ateinančius trejus metus ji turės atsirasti mūsų teisinėje sistemoje, Stambulo konvencija išlieka detaliausiu ir geriausiu dokumentu moterų apsaugai.
- Tolimesnis visuomenės švietimas apie smurtą artimoje aplinkoje, siekiant mažinti stereotipus ir skatinti nulinę toleranciją smurtui.
- Metodinės pagalbos centro stiprinimas ir SKPC darbuotojų kvalifikacijos kėlimas.
Svarbu atminti, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie smurto mažinimo – skleidžiant informaciją, palaikant pagalbos centrus ar tiesiog neliekant abejingiems.
Kova su smurtu – tai ne vienos dienos darbas, o nuolatinis procesas. Tad siekime, kad po dar šešerių metų galėtume pasakyti: mūsų visuomenė tapo sąmoningesnė, jautresnė ir saugesnė kiekvienam jos nariui.
