Smurtas artimoje aplinkoje pastaraisiais metais tapo viena iš labiausiai diskutuojamų temų žmogaus teisių apsaugos ir baudžiamosios teisės srityse. Smurto prieš moteris problema Lietuvoje pradėta kelti atkūrus nepriklausomybę. Pirmieji tyrimai buvo atlikti dvidešimto amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, tačiau visuomenė problemos mastą įsisąmonino tik 2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nuo kurio prasidėjo valstybės garantuojamos pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms sistemos kūrimas.
Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama apie smurto prieš moteris problemą specifinėse grupėse, pavyzdžiui, moterų su negalia. Taip pat pastebėta, kad tiek tyrimuose, tiek kovos su smurtu praktikoje dominuoja viena smurto rūšis – fizinis smurtas, o bene labiausiai nutylimas seksualinis smurtas. Ši smurto forma yra sunkiai atpažįstama ir įrodoma, todėl nukentėję asmenys yra linkę tylėti. Ekspertų nuomone ir įvairiais tyrimais paremtais duomenimis, tiek smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys su negalia, tiek ir seksualinę prievartą artimoje aplinkoje patyrusios moterys šiai dienai neturi galimybių gauti būtent joms pritaikytos specializuotos kompleksinės pagalbos.
Leidinyje „Pagalbos moterims, patiriančioms seksualinę prievartą artimoje aplinkoje, bei moterims, turinčioms fizinę negalią ir patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje, prieinamumo situacijos analizė bei problemų identifikavimas“ pateikiama išsami esamos situacijos analizė, identifikuotos spragos, užsienio šalių geroji patirtis, šiuo metu Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų praktikoje diegiamas pagalbos teikimo modelis.
Kviečiame susipažinti!