Lapkričio 25 d. prasideda tarptautinė socialinė kampanija – 16 dienų prieš smurtą prieš moteris ir mergaites.
Moterų informacijos centras kviečia prisijungti prie šios kampanijos ir oranžinės vilties ir palaikymo šviesą šiemet įžiebti galvojant ir palaikant Lenkijos moteris, kurios dvidešimt pirmajame amžiuje Europos viduryje vis dar turi eiti į gatves ir kovoti už savo reprodukcines teises bei legalų abortą, o tuo pačiu už emocinę bei fizinę savo sveikatą ir net gyvybę.
2020 m. minint 16 dienų prieš smurtą Jungtinės Tautos reiškia susirūpinimą dėl išaugusio smurto prieš moteris skaičiaus pandemijos laikotarpiu ir skelbia šūkį:
„Oranžinis pasaulis: parama, atkirtis, prevencija ir susitelkimas!“
Moterų informacijos centras ir Vilniaus mieste veikiantis Europos lyčių lygybės institutas, jau penktus metus iš eilės, jungiasi prie Jungtinių Tautų „Oranžinių renginių“ iniciatyvos.
Kaip ir kasmet Europos namų pastatas bus apšviesta oranžine spalva nuo lapkričio 25 d., trečiadienio 17:00 val. iki lapkričio 27 dienos. Kudirkos aikštėje priešais Vyriausybę bus statomas šūkis su grotažyme #NeSmurtuiPriesMoteris
Iniciatyvą palaiko LR Seimas, LR Prezidento kanceliarija, Vilniaus m. savivaldybė – planuoja apšvieti Žvėryno, Baltąjį ir Mindaugo tiltus, LR Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat Vilniuje esančios užsienio valstybių atstovybės – Kanados biuras, Nyderlandų ambasada, Rumunijos ambasada, Vokietijos ambasada, Danijos ambasada.
Šiemet pasauliui užsidarius namuose, pasirodė nerimą keliantys skaičiai – smurto prieš moteris artimoje aplinkoje pandemijos metu išaugo. Pavasarį moterų organizacijos visame pasaulyje skelbė kelis kartus išaugusio smurto artimoje aplinkoje skaičius. Artimo partnerio fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis smurtas, išprievartavimas, moterų lytinių organų žalojimas, seksualinis išnaudojimas ir prekyba žmonėmis, priekabiavimas ir persekiojimas, taip pat persekiojimas skaitmeninėje erdvėje, yra nepriimtina daugelio moterų visoje Europoje kasdienybė: 62 milijonai moterų ES patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus. Smurtas prieš moteris kelia grėsmę pusės ES gyventojų saugumui ir daro įtaką daugiau nei 250 milijonų moterų ir mergaičių. ES negali būti taikos ir saugumo garantu, nes moterys bijo dėl savo saugumo savo namuose, įstaigose, darbo vietose ir viešose vietose visoje Europoje.
Susirūpinimą didėjančiu smurto artimoje aplinkoje mastu išreiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. „Kartu su pandemijos krize pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje smarkiai išaugo. Tuo pat metu valstybių teisėsaugos, sveikatos institucijų ir socialinių paslaugų bei krizių centrų pajėgos buvo perkeltos kovai su pandemija – teigiama JT generalinio sekretoriaus pranešime „Bendra atsakomybė: Visuotinis solidarumas: atsakas į socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį „.
Palaikant pilietinės visuomenės iniciatyvą ir vadovaujant JT generaliniam sekretoriui António Guterresui, skelbiama UNiTE kampanija – kurios ambicingas tikslas – iki 2030 m. sustabdyti smurtą prieš moteris.
Lietuva – ne išimtis
Per pavasarinio karantino mėnesius Lietuvoje žuvo daugiau moterų nei per visus 2019 metus. Šalyje, kur tyrimai sako, kad kas trečia moteris yra patyrusi smurtą, tokie skaičiai yra pribloškiantys.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. liepos 16-30 d. Asociacijos “Moterų informacijos centras” užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Štai pagrindiniai skaičiai:
- 18 proc. Lietuvos gyventojų (23% moterų ir 12% vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje;
- Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo, jį patyrė 7% nukentėjusiųjų.
- Vyrai dažniausiai patiria smurtą nuo tėvų (44% nukentėjusių), o moterys – nuo esamų ir buvusių sutuoktinių ar sugyventinių (85%);
- Pagalbos niekur nesikreipė 60% nukentėjusiųjų, į policiją kreipėsi tik 15 %.
- 53% nukentėjusių (72% vyrų ir 45% moterų) pareiškė, kad jie negavo jokios pagalbos, giminių pagalbą gavo 15% nukentėjusių, draugų – 10%, policijos, teisėsaugos – tik 9 %.
- 73% apklaustųjų patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, kreiptis į policiją, 18% – į moterų NVO.
- Lietuvos gyventojai mano, kad dažiausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys (74%) ir vaikai (57%).
- Absoliuti dauguma respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau tam tikrose situacijose 11% respondentų pateisintų kai kurių rūšių smurtą.
Ką galime padaryti kartu
Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Konvencija) yra galingiausia priemonė, kurią turime Europoje, kad būtų panaikintas smurtas prieš moteris ir mergaites. Joje nustatyti standartai, pagal kuriuos teisinė galia, dėmesys ir finansavimas skiriami pastangoms sustabdyti prieš moteris.
Konvencija[1] yra pirmas teisiškai įpareigojančių gairių rinkinys, kuris sukuria „visapusišką teisinę sistemą ir prieigą kovojant su smurtu prieš moteris“ bei siekia „apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn ir jį panaikinti“.
Konvencija pripažįsta, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma ir nurodo veiksmus, kurie turėtų būti baudžiami: psichologinis smurtas, persekiojimas, fizinis ir seksualinis smurtas, visi kiti be moters sutikimo su ja daromi veiksmai, tokie kaip prievartinės vestuvės, lytinių organų žalojimas, priverstiniai abortai ar sterilizacija, taip pat garbės ir orumo pažeidimai, tokie kaip seksualinis priekabiavimas.
Didesnė dauguma ES valstybių narių (21) ratifikavo konvenciją. Tačiau dalis (6) – dar ne (Bulgarija, Čekijos Respublika, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija), tuo pačiu užkirsdamos kelią pažangai ES lygmeniu. Daugumoje valstybių įvyko teigiami pokyčiai smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje apsaugos, pagalbos bei prevencijos srityse. Tačiau kai kurios valstybės (Lenkija) svarsto galimybę pasitraukti iš Konvencijos ar siūlo netęsti ratifikavimo proceso (Vengrija). Lietuvoje ratifikavimo procesas taip pat stringa. Ar mes norime pasauliui parodyti, kad sąmoningai norime kurti visuomenę, kurioje negerbiamos moterų teisės, kur moterys ir mergaitės laikomos nevisavertėmis, jų kūno neliečiamumas nėra saugomas ir smurtas prieš moteris tiek smurtas artimoje aplinkoje yra pateisinami?
Jei Konvencija būtų taikoma ir veiksminga visoje ES, ji sustiprintų prevencijos ir pagalbos nukentėjusiam asmeniui mechanizmus, išplėstų jų apsaugą ir suteiktų galimybę kreiptis į teismą ir žalos atlyginimą.
Dabar, įsismarkaujant antrajai pandemijos bangai, valstybės ir vėl viena po kitos imasi griežtinti karantino sąlygas. Privalome imtis priemonių, kad apsaugotume moteris ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje, suteiktume pagalbą nukentėjusiems, ugdytume nepakantumą visų rūšių smurtui ir siektume, kad lyčių lygybės pasiekimai nebūtų sumenkinti.
[1] http://www.lygus.lt/stambulo-konvencijos-oficialus-vertimas-i-lietuviu-kalba/
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.