Šiomis socialinės izoliacijos sąlygomis svarbu galvoti ir apie tuos, kurie patiria smurtą ir
jaučiasi ypač nesaugiai
Karantino sąlygotas uždarumas – puiki priemonė apsaugai nuo virusų, tačiau, deja, palanki terpė smurtui artimoje aplinkoje.
Statistika sako, kad daugiau nei pusė smurtinių nusikaltimų įvyksta namuose. Ir daugeliu atveju tai –
fizinis smurtas. Iki jo dažniausiai būna niekur statistikoje neatsispindėjęs psichologinis, ekonominis ir seksualinis smurtas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie dirba visoje Lietuvoje ir teikia psichologinę, teisinę ir konsultacinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, šiuo metu dar labiau mobilizuoja pajėgas, telkia savanorius ir kviečia kreiptis pagalbos visoje Lietuvoje.
Nelaukite, kol dėl smurto reikės kviesti policiją, telefonu, žinute ar el. paštu kreipkitės
į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą: http://www.lygus.lt/spc-kontaktai/
Karantino sąlygos palankios smurtui – fiksuojamas smurto artimoje aplinkoje
padidėjimas
Šiandiena kaip niekada anksčiau grėsmingai suskamba statistika, kad namai – pati
pavojingiausia vieta moteriai. Griežto karantino sąlygos ir saviizoliacija šiomis dienomis, deja,
turi ir neigiamą efektą – situacija gali tapti pavojinga tiems, kurių artimoje aplinkoje yra smurto.
Lietuvos statistika sako, kad daugiau nei pusė (52 procentai1) smurtinių nusikaltimų fiksuojama
artimoje aplinkoje. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų –
moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio, kas 10-as nukentėjęs vaikas2.
Didžiulis smurto artimoje aplinkoje padidėjimas buvo užfiksuotas Kinijoje. Nuo pandemijos
pradžios, kai buvo įvestas griežtas karantinas, pranešimų apie smurtą padvigubėjo, – interviu
leidiniui „Sixth Tone“ sakė Wan Fei, nevyriausybinės organizacijos dirbančios su smurtu
artomoje aplinkoje įkūrėja.
Apie situacijos grėsmę kalbama ir Didžiojoje Britanijoje – pernai net 1,6 milijono Anglijos ir
Velso moterų patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Karantinas tikrai šiuos skaičius padidins.
Paprastai aukos laukia, kol liks vienos ir tik tada ieško pagalbos. Laukia, kol smurtautojas išeis
į darbą. Pabėga pas gimines ar pas draugus, laukia, kol vaikai išeis į mokyklą. Visų šių
galimybių dabar neliko. Neaišku ir kaip būtų su skambučiu į policiją ar medikams – pandemija
keičia prioritetus ir galimybes.
COVID – 19 gali tapti ir manipuliavimo, grasinimo bei bauginimo priemone smurtautojo
rankose. Grasinimas išmesti iš namų, prievarta be paliovos šveisti ir sterilizuoti aplinką,
1 https://osp.stat.gov.lt/infografikas30
2 https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=226411
neleidimas net elektroniniu būdu bendrauti su artimaisiais – tokių pranešimų jau sulaukia
pagalbą teikiančios organizacijos.
Šiandien, pasaulinės žmonių sveikatos grėsmės akivaizdoje, turime prisiimti daugiau
atsakomybės už tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami – vyresnio amžiaus žmones ir sergančius
lėtinėmis bei kvėpavimo takų ligomis. Bet ne tik. Pagalvokime dažniau ir apie tuos, kurie –
žinome ar spėjame – patiria smurtą ir šiomis socialinės izoliacijos sąlygomis jaučiasi ypač
nesaugiai.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia teisinę, psichologinę ir
konsultavimo pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms visoje Lietuvoje ragina kreiptis
pagalbos nelaukiant kol situacija taps grėsminga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu,
SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės
policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
SKPC kontaktai Lietuvoje http://www.lygus.lt/spc-kontaktai/